kreivas

kreĩvas, -à adj. (4) 1. SD119, R netiesus, nukrypęs, nukreiptas, sukrypęs: Kreĩvas kelias, kumpas medis J. Kreivu keliu daug toliau Dbk. Kreivà lazda KII153. Kreĩvas medis mažai duoda naudos: nė lentų išpjausi, niekam netinka, tik malkoms Sdr. Kelios kreivos, nuskurdę pušelytės liko A.Baran. Šleivas, kreĩvas ir kuprotas – neturiu kur dėti Dkš. ^ Visur užkliūna kaip kreiviejai ratai S.Dauk. Pirmoji vaga vis esti kreiva PPr48. Kreivi kaip Grigo ratai PPr376. Kreivas su tiesu nesutinka TŽI368.

kreivaĩ adv.; SD118: Reikia kreivai nupjaut Mrk. Ką padarau, tai viskas kreivaĩ, šleivai Brt. kreivỹn adv.: Pavažėlės kreivyn, kreivyn, stipinėliai tiesyn, tiesyn – ir pasdarė raguitaitės (ps.) Rod. Tada pati lapė nuėjo į mišką ir sako: „Kreivỹn, tiesyn! Pasidarykit, rogutės!“ Al.

2. K, LsB344 į šalį palinkęs, pakrypęs, skersas: Nukriovei kreĩvą vežimą – kaip dabar parvažiuosiam nevirtę Als. ^ Be druskos stalas kreivas (flk.) An.

kreivaĩ adv.: Vežimas eit kreivaĩ K. Kreivaĩ skylę nugręžė Dkš. Tik du šermukšniai, kreivai pavirtę, tik du našlaičiai liko rš. | Fiksas kreivai (iš šalies, skersomis) pažvelgė į Paspartutą, kuris žiūrėjo į jį šypsodamas J.Balč.

3. kuris nelygaus paviršiaus, kaubrėtas: Čia labai laukai kreivì Lš. Ir bus kreivos vietos tiesiomis Ev. 4. prk. neteisingas: Iš jo kreivas žmogus: kad jo rankos paklius, tai jau ne tavo An. Aš ir teisme jam sakiau, kad jis yra kreĩvas žmogus Lš. Jis už degtinę sutiko būti kreivù liudinyku Ds. Kad ir buvau liudinykas, ale ne kreivas, o teisingas Vj. Jam bus treji metai už kreivą prisiegą Gs. Jo širdį sąžinės kirmėlė graužė už kreivą prisiegą Tat. Užsiimdavo vedimu sūduose visokių kreivų ir puskreivių veikalų aplinkinių valsčionių A1885,48. Byla yra kreiva Blv. Mes nemokame vargo kentėti ir žiūrime į moterystę iš kreivos kertės Blv. Ar tokia širdimi kreiva … nenupelnei, idant tave jau ant amžių apleistų? DP96.

kreivaĩ adv.: Kas kreivaĩ įgyta, naudon neina BŽ116. Už kreivai prisiekimą gali tau kliūt turmos Vb. Jisai kreivai pakalbėjo Kos126. Aš ją privadžiojau, idant kreivai prisiegotų DP523.

5. prk. prastas, negeras: Yra ir pasiliekti griekai šioje gyvatoje prieg atgimusiųjų …, apleidimai, kreivieji palinkimai MT94.

kreĩva n.: Kai visa išsivežtinai, šienas ir šiaudai, tada bus man kreĩva An. kreivaĩ adv.: Jaučia, kad kreivaĩ bus Pc. Skyrius nu pat jo įsikūrimo kažin ko eina kreivai Skd.

◊ ir (nė) kreivà akimì nežiūrė́ti visai nesidomėti: Kad aš jos vietoj būč, tai in jį kreivà akià nežiūrė́č Skdt. Ji an taũ ir kreivà akim̃ nežiūrė̃s Ds. Jie vėl praėjo pro priemenę, nė kreiva akimi nepažiūrėję į ratelius (ps.) J.Balč.

kreivà akimì (kreivomìs akimìs) šnairomis (piktai, nepasitikint): Jam buvo nesmagu ir pikta matant, kaip į jį visi žiūri kreivomis akimis J.Bil. Dėl ko ant manęs kreiva akia veizi? P. Tuokart visi kupčiai pradėjo kreivoms akims į aną veizėti BM342. Į tą darbą kreiva akim žvelgė rš.

kreivaĩ žiūrė́ti niekinti, nepritarti: Jis kreivai žiūri į kai kuriuos pasilinksminimus rš. Lenkai į mus už šį veikimą gana kreivai žiūrėdavo rš.

kreivù keliù (kreivaĩs keliaĩs) eĩti (nueĩti) negerai daryti, elgtis, gyventi: Jis eĩt kreivaĩs keliaĩs KII341. Kreivu keliu eiti N. Atsidūręs tarp blogų žmonių, vaikas greitai nueina kreivais keliais Jnš.

kreivaĩs keliaĩs váikščioti suktybėmis verstis: Auksas kreivais keliais vaikščioja TŽV594.

kreivà kója atsistóti iš pãtalo būti prastos nuotaikos: Oligė nūnai pikta iš pat ryto: matyti, kreiva koja atsistojo iš patalo V.Krėv.

kreĩvą ãkį turė́ti (ant ko) būti nepatenkintam, nepasitikėti (kuo): Sako esą nuo to laiko turįs klebonas ant Stasio kreivą akį rš.

kreivà vėžė̃ pavasarėjimas, atmėtys: Ant Gramnyčių jau kreiva vėžė (viena vėžė sniege darosi gilesnė pavasariui artėjant) J. Kove kreiva vėžė Plt.